Švietimo sistema Lietuvoje yra viena didžiausių šalies problemų. Deja, bet nuo nepriklausomybės atgavimo šiuo klausimu pasistūmėta labai nedaug – mažai reformų, kompromisų ieškojimų, daug neigimo ir nesusikalbėjimo. Pasiteiravome kelių mokyklų darbuotojų bei mokinių, kas, jų nuomone, labiausiai trukdo ugdymo procesui.

    „Kaip tai kas trukdo? Viskas čia trukdo, pažiūrėkit jūs į juos. Šitas va dalbajobas, šitas dalbajobas, anas ten gale irgi dalbajobas“, – žodžių į vatą nevyniojo trečiokų mokytoja Angelė.

    „Aš tai išvis nesuprantu, iš kur čia tiek dalbajobų. Jūs patys pagalvokit. Tas va dalbajobas ir šitas dalbajobas. Ta išvis iš pušies iškritus“, – skundėsi kūno kultūros mokytojas Ignas Dušmanas, baksnodamas pirštu po mokytojų kambarį.

    „Šiaip tai visi čia normalūs, tik va šita man dalbajobė“, – sakė trečiokas Petriukas, rodydamas į mokytoją Angelę.

    „Kas trukdo? Nežinau, visi man čia dalbajobai. Kaip ir valdžioje – vienas už kitą dalbajobesni. Kas juos renka? Gal tie patys dalbajobai?“ – svarstė mokyklos direktorius L. Urbis.

    „Atpažinti dalbajobą nesunku – jis elgiasi kaip dalbajobas“, –  teigia Čikagos Dalbajobų Tyrimų Centro vadovas Davidas Al Bayobas.


    Gražios jums dienos, mieli dalbajobai.

    PasidalinkShare on Facebook