Apsilankius pas bitininką Stasį man buvo pasiūlyta medaus. Nors medui esu alergiška, mielai suvalgiau porą litrinių šaukštelių. Man pakilo temperatūra, pradėjau dusti, bet interviu vis tiek pavyko.

    Bitininkų darbas be galo sunkus. Reikia linksminti bites, draugauti su jomis, bet kartais mokėti ir griežčiau pakalbėti, pabarti.

    „Bitė – toks paukštis, kuris gali duoti medaus, o gali ir neduoti. Čia kaip su moterimi“ – juokauja bitininkas Stasys. – „Ot būtų bajeris, jei mano pavardė būtų Povilaitis, ar ne?“.

    „O norite dar viena gerą trumpą? Ne? Koks skirtumas, aš jau pradėjau pasakoti. Žinote, kuo skiriasi bitė nuo širšės? Nežinote? Širšė niekada nesuranda kelio į avilį, ahahahahahahahahahahahaha, s*ka, negaliu“, – net susiriesdamas kvatoja Stasys.

    „Čia bajeris tame, kad širšės neturi avilių. Nu, supratote…“, – nesiliauja pokštavęs šmaikštusis bitininkas. – „O žinote, kaip aš vadinu mėnesį, kuomet būnu su bitėmis? MEDAUS MĖNUO, ahahahahahahahahahahah“.

    Kol mes kalbėjome, bitės savo kūneliais ore sudėliojo frazę „PADĖKITE MUMS“. Stasys pasakojo aštuonioliktą anekdotą apie bites, o mūsų žurnalistė skambino į Jaunimo liniją, nes po kiekvieno pokšto vis stipriau galvojo apie savižudybę.

    Galiausiai Stasys pavaišino visą komandą dar keliais anekdotais ir pademonstravo savo firminį šokį su bitėmis. Šokis buvo tikrai šaunus – labai gražiai tos bitės šoka!

    O ką manote jūs? Kaip šiaip laikotės?

     


    Nori mažiau šūdo internete?

    Paremk mus. Pažadame nedaryti šūdo!
    Paremti, pasirinkdamas norimą sumą, gali Patreon rėmimo platformoje – www.patreon.com/1K

    PasidalinkShare on Facebook