1K skaitytojas savaitgalį su šeima apsilankė Lenkijoje: „Nemeluosiu, TOKIŲ KAINŲ dar nesu matęs“.

    „Mano istorija yra labai paprasta: paprastai gimiau paprastame miestelyje, tėvas paprastai gėrė, mama paprastai bandė mus auginti, aš esu paprastas lietuvis. Lietuvos valdžios nuopelnu, mama mus paliko, kai man buvo 25, ir išvažiavo dirbti į Australiją gyvūnų logopede, nes Lietuvoje su šia profesija neįmanoma išgyventi, o Australijoje – daug koalų, kengūrų, nu, žinot…

    O ką aš? Persikėliau į sostinę, dirbau paprastu katamaranų taisytoju, darbas buvo sezoninis ir daugiausiai vasarą. Savo darbą mylėjau, nes jis žmonėms atneša daug džiaugsmo. Pavyzdžiui, praeitą vasarą vaikinai iš Šiaulių šventė draugo vestuves katamaranuose ir išnuomavo 47 katamaranus svečiams bei truputį ilgesnį katamaraną-limuziną jaunavedžiams. Deja, jiems nepavyko pasamdyti muzikinio orkestro, nes katamaranuose telpa tik 2 žmonės, tai kažkokia moteriškė dainavo, o vyras grojo sintezatoriumi. Dar gaila, kad vestuvės vyko be kunigo, nes, pasirodo, jis bijo vandens. Bet ne apie tai. Darbe jaučiausi laimingas, gaudavau apie 300 – 400 eurų, priklausomai nuo orų. Anksčiau, kai nebuvo interneto ir telefonų, jaunimas katamaranus nuomodavosi dažniau, o dabar sunkūs laikai, nors darbu ir gyvenimu nesiskundžiau.

    Bet prieš 3 mėnesius aš praradau darbą, nes apakau. Atsikėliau ir jaučiu, kad aplink viskas taip, kaip mūsų miestelyje – tamsu tamsu, nieko nesimato. O po to supratau, kad apakau. Matyt, tai nutiko nuo katamaraninio spirito, nes naktį gėrėm su sargu. Su tuo (sargu – redakcijos pataisa) viskas yra gerai, jis jau 5 metus aklas.

    Darbdavys nusprendė mane atleisti, baigėsi pinigėliai, o maisto kainos Lietuvoje, patys žinote, kokios. Aišku, ekonomistai ir kiti korumpuoti veikėjai pateiks melagingus skaičius, bet mes, paprasti žmonės, turime savo statistiką. 

    Kaimynas Antanas Gaidys (čia tokia pavardė) man rekomendavo nuvažiuoti su juo į Suvalkus. Važiavome ilgai, nes kaimynas turi greičio fobiją (dėl to gyvena pirmame aukšte, nes negali važiuoti liftu). Galų gale, kai atvažiavome į parduotuvę „Biedronka“, tik pagal garsą supratau, kad užėjome į parduotuvę, nes grojo lietuviška ir lenkiška pop muzika. Atėjome į mėsos skyrių ir TADA AŠ PAMAČIAU KAINAS. AŠ PRAREGĖJAU. AŠ PRAREGĖJAU NUO TOKIŲ MAŽŲ KAINŲ: DUONA – 0,09 Zl, VANDUO – 0,09 Zl, LUBRIKANTAS – 0,023 Zl, ANANASAI – 0,002 Zl. TOKIŲ KAINŲ NESU MATĘS.

    Ir pabaigai, aš sukūriau mažą eilėraštį apie kainas Lenkijoje ir Lietuvoje, bet čia jo nerašysiu. Tačiau noriu perduoti linkėjimus Lietuvos valdžiai. Ačiū, kad priverčiate paprastą žmogų apakti nuo gyvenimo Lietuvoje.“

     

    Turite savo nuomonę? Pasisakykite mūsų rubrikoje „1K.lt skaitytojas“.

    PasidalinkShare on Facebook